darkyti

darkyti
darkýti, dar̃ko, dar̃kė tr. 1. R, K netvarkingai, prastai ką dirbti, niekais leisti; bjauroti, gadinti, dergti: Kam tu darkaĩ drabužius? J. Gyvoliai dar̃ko javus, rikes, mendelius, t. y. anuoja, gadina J. Toks siuvėjas tik dar̃ko gelumbę, gerai nepasiuva Grš. Suvyk siūlus į kamuolį, kam darkaĩ Skr. Kas bus iš tavo to darbo, tik medį darkaĩ! Grdž. Darkýk darkýk miltus, pažiūrėsim, kas bus, kai ateis pavasaris Lp. Tu tik mėsą darkaĩ, toks sudžiūvęs! Kt. Blogas artojas ne taiso, bet dar̃ko dirvą Up. Tas sūnus jam, būdavo, paraką šaudo, darko BsPIII259. Durnius anei žiburio nedegė: kam dykai balanas darkyt? BsPII118. Ei traukė traukė šilkų nyteles, darkė vingių raštelius JD569. Giriose mums medžius geriausius lupdamos dar̃kot (apie ožkas) K.Donel. | Kokis ten šalavalka turi mums mergas darkyti! rš. ║ daryti negražų, bjaurinti: Ona graži, bet Marcę dar̃ko jos didùmas Skr. | Darkyta kalba (žargonas) LL311.
darkýtai adv.: Darkýtai kalba Gs.
2. refl. mainytis, darytis bjauriam (apie orą, gamtą): Gamta jau nebežinojo kaip darkytis: ir atlydis, ir apskarda I.Simon. Reikia skubint šienas vežt: orai dar̃kosi, gali lietaus būt Ūd. ║ refl. būti bjauriam: Visa nedėlia oras dar̃kosi Alk. Tris dienas oras dar̃kės, paskui ėmė šalt Skr. Nemunas dar̃kosi: vietom stovi, vietom teka Lkš. 3. refl. neskoningai, negražiai rengtis: Merga dar̃kos kaip nežmogus, t. y. bjauriai rėdos, nesvietiškai J. Nesidarkýk su tom naujosiom madom: tau visai nepritinka! Grz. ║ refl. negražiai elgtis, maivytis: Nė gražumo negražu prie žmonių darkytis (žargstytis) Lnkv. 4. R, K niekinti, plūsti, šmeižti: Kam tu jį darkaĩ, t. y. apkalbi! J. Nedarkýk pats savę ir kitus J. Apie save nepamislija, o kitą dar̃ko į smertį Skr. Pati pradėjo baisiai ant savo vyro bartis ir jį darkýt Sch212. Mokytojai ir mokytiniai kits kitą darkę ir didį šauksmą pakėlę Ns1846,1. 5. refl. R išdykauti, siausti, dūkti: Dar̃kėsi dar̃kėsi, kolei nosį susigrūdo Stk. Vaikai, nesidarkýkit! Užg. Tik pas svetimus nesidarkyk, negražu! Kš. Jonuks ... darkės su kate po stubą LC1887,29. Šiai karvei reikia buliaus, matai, kap ji dar̃kosi Mrj. \ darkyti; apdarkyti; išdarkyti; nudarkyti; padarkyti; pridarkyti; sudarkyti; uždarkyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • darkyti — darkýti vksm. Prãstas siuvėjas tik mẽdžiagą dar̃ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • darkymas — dar̃kymas sm. (1); R159 1. → darkyti 1: Su tokiu siuvimu tik materijos dar̃kymas Gs. ║ Pasidarė pikta dėl mūsų neišminties ir gražiosios senelių kalbos darkymo K.Būg. 2. K → darkyti 4: Ji pilnai pritarė tėvo darkymui bei smarkavimui Ns1839,1. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdarkyti — 1. tr. B, K apteršti, apipurvinti, sutepti: Apdarkyti anus su purvais J. Tu mano lovą apdarkei CI320. | prk.: Sąžinė jų, būdama silpna, yra apdarkoma Bt1PvK8,7. | refl.: Beeidamas per purvynę, visas apsidar̃kė, apsitaškė Jž. 2. refl. neskoningai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arkyti — arkyti, ar̃ko, ar̃kė tr. 1. darkyti, niekais versti, draskyti: Nearkyk man žolynėlių Lnkv. 2. refl. B, S.Dauk šėlti, draskytis, kraipytis, maivytis; pyktis: Mūsų dukrelė nebežino kaip besiarkyti, greit pradės ir lūpas tept Lnkv. Eik į šalį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bjaurinti — bjaũrinti ( yti), ina, ino tr. K, bjaurinti Gs, bjaurìnti, ìna, ìno 1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti Vaič. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent Ch4Moz35 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darglioti — dar̃glioti, ioja, iojo tr. Š darkyti, dargyti. | refl.: Merga, ką čia dargliojies kaip ličyna? J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darkinti — darkìnti, ìna, ìno žr. darkyti 1: Ei, sunkins sunkins tavo galvužėlę, darkins tavo veidelius JV433 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darkinėti — darkinėti, ėja, ėjo NdŽ; M dem. darkyti 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darkioti — darkioti, ioja, iojo tr. 1. darkyti, bjauroti, gadinti: Geriaus yra mums mirti, nekaip regėti darkiojant mūsų žmones S.Dauk. 2. sklaidyti, draikyti: Vėjų darkiojamys degėsai žvilo tarsi vaitodamys S.Dauk. darkioti; išdarkioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darkučyti — darkùčyti, ija ( yja), ijo ( yjo) tr. 1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs. 2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”